Š. m. spalio 26 – 27 dienomis Gargžduose J. Lankučio viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko mokslinė konferencija „Krikščionybės raidos Vakarų Žemaitijoje kontekstai“, skirta 590 – osioms Žemaičių vyskupystės įkūrimo metinėms pažymėti. Konferenciją surengė Žemaičių akademija, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Gargždų krašto muziejus, Vilniaus dailės akademija, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Klaipėdos skyrius.

Konferencija prasidėjo spalio 26 d. 10 val. Susirinkusius konferencijos dalyvius pasveikino Gargždų krašto muziejaus direktorė, Klaipėdos rajono ir savivaldybės valdžios atstovai. Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė Telšių vyskupas doc. dr. J. Boruta SJ. Savo sveikinimo kalboje ekscelencija konferencijos dalyviams kalbėjo apie parapijos kūrimą ir struktūrą. Jis priminė, jog parapija – esminė Bažnyčios gyvenimo ląstelė ir šių dienų pasaulyje. Parapijos bendruomenė, vadovauja vietos vyskupo paskirto vadovo – klebono, meldžiasi kartu ir nuolat išgyvena ryšį su pradu – Kristumi. Baigdamas savo sveikinimo žodį, kartu ir pranešimą, Telšių ganytojas linkėjo visiems konferencijos dalyviams sėkmingo darbo ir puikių rezultatų nagrinėjant įvairias problemas iš istorinės perspektyvos ir į tai žvelgiant šių dienų pasaulio akimis. Po Telšių vyskupo susirinkusiuosius sveikino Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Pocytė, Gargždų parapijos klebonas kan. J. Paulauskas.

Po sveikinimų buvo skaitomi moksliniai pranešimai. Klaipėdos universiteto Katechetikos katedros vedėjas kun. doc. dr. Arvydas Ramonas kalbėjo apie šventąjį apaštalą Paulių kaip pirmųjų krikščioniškųjų bendruomenių, tapusių vyskupijų ir parapijų centrais, kūrėją. Klaipėdos universiteto ir Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytojas kun. dr. Darius Trijonis skaitė pranešimą apie parapijų kūrimąsi ir jų struktūrą pirmaisiais krikščionybės amžiais. Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytojas kan. lic. Andriejus Sabaliauskas pristatė temą „Parapijos pastoraciniai ypatumai“, nagrinėdamas parapijos, kaip svarbios Bažnyčios ląstelės gyvenimo ypatumus ir veiklos kryptis. Apie konfesionalizacijos koncepciją ir Bažnyčios istorijos tyrimus išsamiai kalbėjo Darius Barasa iš Klaipėdos universiteto. Krikščionybės raidos Vakarų bei Pietvakarių Žemaitijoje XV a. pabaigos – XVI a. vidurio kontekstus kalbėjo Klaipėdos universiteto docentas dr. Vacys Vaivada. Išsamiai plačius savo tyrinėjimus apie religinį sinkretizmą Vakarų Žemaitijoje XVI – XVII a. pateikė Klaipėdos universiteto docentas dr. Rimantas Balsys. Apie Klaipėdos krašto šventvietes: tarp Katalikų Bažnyčios ir senųjų tikėjimų pranešimą skaitė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, o Marijos garbinimo atspindžius Žemaitijos liaudies dailėje aptarė etnologas Stanislovas Gutautas. Baigiantis pirmajai konferencijos dienai Gargždų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo atidaryta paroda: „Gargždų bažnyčia ir parapija XVI – XVIII a.“, kurią susirinkusiesiems pristatė Gargždų krašto muziejaus darbuotojas Egidijus Miltakis.

Antroji konferencijai skirta diena – spalio 27 d. buvo pradėta Klaipėdos universiteto atstovės Monikos Benetytės pranešimu: „Dėl klientelės sąvokos: XVI a. II pusės Dorohostaiskių giminės pavyzdys“. Apie Vainų įtaką ir veiklos svarbą Žemaitijos raidai bei istorijai XVI a. II pusėje kalbėjo Sigita Burnytė, o Krikščionybės įsitvirtinimo Vakarų Žemaitijoje aspektus aptarė Kretingos muziejaus atstovas Julius Kanarskas. Klaipėdos universiteto docentė dr. Roma Bončkutė perskaitė savo paruoštą įdomų ir išsamų pranešimą apie J. A. Pabrėžos rašytinį palikimą, saugomą K. Pemkaus bibliotekoje. Kaip visada gyvai ir labai įdomiai surinktą tyrinėjimų medžiagą pristatė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinė bendradarbė etnologė Gražina Kadžytė, skaičiusi pranešimą apie Žemaičių vyskupijos toponimiką patarlėse pagal vyskupą M. Valančių. Lituanistinę tradiciją evangelikų bažnyčių knygose, remiantis Juodkrantės bažnyčių knygomis, XVIII a. vid. – XX a. aptarė Klaipėdos universiteto docentė dr. Nijolė Strakauskaitė. Po visų perskaitytų pranešimų konferencijos dalyviai išgirstą mokslinę medžiagą aptarė diskusijose, po kurių ši mokslinė konferencija buvo baigta, o jos dalyviai išsiskirstė atsisveikindami iki kitų susitikimų.

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas